Jūros vėjo energetika Vokietijoje

Klimato kaita bei nuolatos augančios energijos sąnaudos vis mažėjant iškastinio kuro ištekliams paskatino žmones ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje, pradėti mąstyti naujai. Tuo pačiu metu vis svarbesniais tampa energijos tiekimo užtikrinimas ir energetikos nepriklausomybė. Vokietijos vyriausybė stengiasi sutikti šiuos naujus iššūkius vadovaudamasi “Atsinaujinančių išteklių aktu” (AIA) be kitų vykdomų iniciatyvų. Paskutinėje AIA redakcijoje, kuri buvo priimta 2008 m., vyriausybė nustatė tikslą siekti, kad iki 2020 metų 30% viso elektros energijos kiekio būtų pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, iš kurių vėjo energetika yra pagrindinis tiekėjas.

Pagal vyriausybės 2002 m. “jūros strategiją”, Vokietijai priklausančiose Šiaurės jūros ir Baltijos jūros dalyse planuojama pasiekti iš viso nuo 20,000 iki 25,000 megavatų (MW) jūros vėjo energetikos pajėgumus iki 2030 m. Tikimasi, kad metinė energijos išeiga pasieks nuo 85 iki 100 teravatvalandžių (TWh), o tai prilygsta 15% bendro Vokietijos elektros energijos sunaudojimo.

Naudoti jūros vėjo energiją yra apskritai naudinga ekonominiu požiūriu, nes:

  • Tai skatina inovacijas ir technologijų progresą;
  • Padeda sukurti naujas darnias darbo vietas, daugiausiai mažiau ekonomiškai išvystytuose pakrančių teritorijose;
  • Padeda sukurti naujas eksporto rinkas;
  • Padeda sumažinti anglies dvideginio emisijas;
  • Padeda sumažinti energijos importą;

Atsižvelgdama į Vokietijos planus dėl būsimos jūros vėjo energetikos plėtros, Vokietijos mašinų ir įrenginių gamintojų asociacija (VDMA) tikisi, kad bus papildomai įdarbinta apie 20,000–30,000 darbininkų ir inžinierių – daugiausiai mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose Šiaurės Vokietijos pakrantės teritorijose. Tačiau jūros vėjo energetikos plėtra laikoma didžiule galimybe visoje Vokietijoje, nes vėjo energijos tiekimo pramonė išsidėsčiusi visoje Vokietijoje, įskaitant tradicinius Vokietijos mašinų ir įrenginių gamybos pramonės centrus, kurie yra pietinėje ir vakarinėje Vokietijos dalyje.

Ši pramonė mato didžiulį potencialą plėtrai ateityje ne tik šalies jūros vėjo energetikos rinkoje, bet ir eksportuojant šias technologijas į kitas Europos rinkas. Vokietijos vyriausybės jūros vėjo energetikos strategijos įgyvendinimas inicijuos bendras asocijuotas investicijas, kurios sieks apie 75-100 milijardų eurų. Į šį skaičių įeina vėjo turbinų gamintojų ir tiekimo pramonės investicijos, taip pat investicijos į pajungimą prie tinklo, logistikos, laivybos pramonę, techninės priežiūros ir aptarnavimo sektorius.

Daugiau informacijos galite rasti tinklapyje: Federal Ministry for the Environment, Nature Conservation and Nuclear Safety.

Offshore wind farms in the German North Sea and Baltic Sea

1 pav.: Jūros vėjo jėgainių parkai Vokietijos Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje

alpha ventus – novatoriškas projektas

2005 metų rugsėjį “Stiftung Offshore Windenergie” (Vokietijos jūros vėjo energetikos fondas) iš Federalinės aplinkos apsaugos ministerijos subsidijų įsigijo ‘Borkum West’ projekto teises iš projekto kūrėjo ProkonNord. Pavadinus ‘alpha ventus’, ši vieta buvo po metų išnuomota “Vokietijos jūros bandymų vietos ir infrastruktūros įmonei” pavadintai DOTI, kaip bandomasis testavimų ir tyrimų projektas.

Be dviejų skirtingų turbinų koncepcijų, testavimo vietoje taip pat taikomos skirtingos pamatų statybos koncepcijos. Multibrid turbinos buvo pastatytos ant trikojės konstrukcijos, o REpower turbinos buvo pastatytos ant karkasinės konstrukcijos. Į naująją teritoriją buvo įeita laikantis leidimų gavimo procedūrų, nes ‘alpha ventus’ yra ne tik pirmasis jūros vėjo parkas Vokietijoje, bet ir už dvylikos jūrmylių nuo pakrantės. Projektas įrodė daugelio reikalavimų dėl licencijų išdavimo jūros vėjo parkams Vokietijoje praktiškumą. Taiga, alpha ventus taip pat leidžia išbandyti administracinius reikalavimus ir tokiu būdu nutiesia kelią tolimesnei jūros vėjo energetikos plėtrai toli jūroje tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje.

2010 metais du pirmieji komerciniai jūros projektai statomi Vokietijos vandenyse. Baltic 1, kurį sudaro 21 turbinos (kurių kiekvienos vardinė galia 2,3 MW) Baltijos jūroje netoli nuo Rostoko, bei BARD Offshore 1, kurį sudaro 80 turbinų (kurių kiekvienos vardinė galia 5 MW) Šiaurės jūroje.

Source

German Offshore Wind Energy Foundation (2009): OFFSHORE WIND for CLEAN ENERGY, http://www.offshore-stiftung.de/PDF-Dokumente/Offshore%202009.pdf

NewsShow all »

South Baltic Offshore Wind Energy Vision - Recommendations for a sustainable development of offshore wind energy

Download flyer (PDF, 586.7 KB)

Social Compatibility of Offshore Wind Energy

Poll Please fill-in questionnaire »

Map showcasing offshore wind energy projects in the South Baltic available for
download

- Download map (PDF, 543 KB)

EventsShow all upcoming »

1-3 December 2015 EWEA OFFSHORE 2015

in Copenhagen, Denmark

Lead Beneficiary

Rostock Business and Technology Development GmbH

Schweriner Str. 10/11
D-18069 Rostock

+49 381 37719-15

Project Management and Communication

REM · Consult

Max-Brauer-Allee 218
D-22769 Hamburg

+49 40 657 903 76